- nopostis
- ×nõpostis (sl.) sf., sm. (1) 1. užsipuolimas, kaltinimas: Apgintie nog noposčių piktų žmonių Tat. Viena ant antros nopostį metė I. 2. nelaimė, bėda: Ištiko žmogų nopostis Brt. Ans man tus savo ratus tik nõpostie ankorė: vos tik išvažiavau – ta ta ta ten pat kelė[je] i sugriuvo Plt. Tokio nõposčio dar nebuvo mūsų gyvenime Up. ^ Gal nõpostis taũ čia ir užnešė! Ds. Kokių nõposčių ieškai?! Ds. Ė nõpostis žin, kas čia nulaužė Km. O kad tavę noposčiai paimtų! Sb. Kad tau nõpostis! Sv.
Dictionary of the Lithuanian Language.